Adomaičių palikuonys dar nuo Adomo laikų įsikūrę ant tvirtos, pilnos akmenų Akmenės žemės, pačiame pasaulio centre – juk kur vaikštai, Žmogau, ten ir pasaulio centras.
Gimiau 1961 metų vasario 16 dieną. Laikaui bėgant, plėčiau savo akiratį ir pamatydavau vis naujų pakraščių (ne centrų), bet įdomesni man buvo žmonės, o ne kraštovaizdžiai. Iš savo patirties žmones dalinu pagal keturis jų amžiaus periodus:
Vaikai – greitai besikeičianti, todės beveik manęs nedominanti grupė; Jauni ir Gražūs – nuo kokių 15 iki 35 metų, smalsūs, patiklūs, mažiausiai kompleksų turinti grupė;
Protingi – nuo 35 iki kokių 80 žmonės, sunkiausiai prieinama žmonių grupė, nes vieni kažkodėl negali pozuoti dėl užimamų pareigų, kiti vos pirmą kartą išvydę dažus, drobę ir molbertą, jau turi išankstinę nuomonę, kaip jie turėtu atrodyti dar nepradėtame tapyti portrete;
ir galiausiai Įdomūs – vyresni kaip 80 metų, daug matę ir patyrę, jiems visai nesvarbu, kaip tu jį nutapysi, – daug svarbesnis pats gyvenimas, praėjusios ir dar likusios jų vienintelio Laiko dienos. Maišai dažus, vedžioji teptuką drobe jų veido raštaais ir pavydi jiems išskirtinumo ir išminties.
Per tą pasaulio centrą – Akmenę, teka Dabikinė, o beveik ant jos kranto stovi mūsų šeimos namelis su studija. Užeikite – kiekvienam svečiui durys atvertos.